Darbības vārds

9 October 2013 by Pigmalijonas

Level: A1
2351 views
0
0

Laika formu ziņā lietuviešu valoda atšķiŗas tikai ar to, ka leišiem ir iteratīvā (daudzkārtīgās darbības) pagātne. Viss pārējais lielākoties ir kā latviešu valodā. Leišiem ir trīs galvenās darbības vārdu formas. No šīm trim galvenajām formām veido visu pārējo: laika formas, izteiksmes, divdabjus, utt. Tāpēc vissvarāgāk ir iegaumēt šīs trīs formas:

nenoteiksme: dirbti (strādāt), girdėti (dzirdēt), klausyti (klausīties), utt;
tagadnes 3. persona (viņš, viņa): dirba (strādā), girdi (dzird), klauso (klausās), utt;
pagātnes 3. persona (viņš, viņa): dirbo (strādāja), girdėjo (dzirdēja), klausė (klausījās), utt.

Tomēr ne visi darbības vārdi ir vienādi galotņu ziņā. Kā redzat, nenoteiksmē galotnes vienmēr ir vienādas: dirbti, girdėti, klausyti; taču tagadnes 3. personā redzam atšķirīgas galotnes: dirba, girdi, klauso; bet pagātnes 3. personā: dirbo, girdėjo, klausė. Tas nozīmē, ka ir trīs darbības vārdu konjugācijas. Pirmajai konjugācijai pieder darbības vārdi, kuŗiem tagadnes 3. personā ir galotne a (dirba); otrajai - vārdi, kam ir galotne i (girdi); un trešajai - vārdi ar galotni o (klauso). Skatieties tabulā:

Konj. Nenoteiksme Tagadnes 3. persona Pagātnes 3. persona Latviski
1. dirb-ti pyk-ti giedo-ti dainuo-ti šluo-ti krės-ti skųs-ti dirb-a pykst-a gied-a dainuoj-a šluoj-a kreč-ia skundž-ia dirb-o pyk-o giedoj-o dainav-o šlav-ė krėt-ė skund-ė strādāt, strādā, strādāja dusmoties, dusmojas, dusmojās dziedāt, dzied, dziedāja (himnas) dziedāt, dzied, dziedāja slaucīt, slauk, slaucīja kratīt, krata, kratīja sūdzēt, sūdz, sūdzēja
2. stebė-ti girdė-ti steb-i gird-i stebėj-o girdėj-o vērot, vēro, vēroja dzirdēt, dzird, dzirdēja
3. rašy-ti ieško-ti raš-o iešk-o raš-ė ieškoj-o rakstīt, raksta, rakstīja meklēt, meklē, meklēja

Mācoties jaunus vārdus, vienīgais, kas jāiegaumē, ir darbības vārda trīs galvenās formas (piem., dirbti, dirba, dirbo) un tā konjugācija (šajā gadījumā - 1., jo dirba).

Konjugācijas tabula

Zinādami darbības vārda konjugāciju, varat viegli darināt tā pārējās formas, izteiksmes, utt. Tas ir viegli izdarāms ar šo konjugāciju tabulu:

Konj. Persona Tagadne Pagātne Iteratīvā pagātne Nākotne Vēlējuma izteiksme Pavēles izteiksme
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos -u -i -a -ame -ate -a -au -ai -o -ome -ote -o -au -ai -o -ome -ote -o -iu -i - -ime -ite - -čiau -tum -tų -tu[mė]me -tu[mė]te -tų -k te-...-a -kime -kite te-...-a
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos -iu -i -i -ime -ite -i -au -ai -o -ome -ote -o -au -ai -o -ome -ote -o -iu -ai - -ime -ite - -čiau -tum -tų -tu[mė]me -tu[mė]te -tų -k te-...-i -kime -kite te-...-i
3 aš tu jis, ji mes jūs jie, jos -au -ai -o -ome -ote -o -iau -ei -ė -ėme -ėte -ė -au -ai -o -ome -ote -o -iu -i - -ime -ite - -čiau -tum -tų -tu[mė]me -tu[mė]te -tų -k te-...-o -kime -kite te-...-o

Tagad skatīsimies, kā atvasināt katru laika formu un izteiksmi. Izmantosim šos trīs darbības vārdus:

skristi - lidot (1. konjugācija);
tylėti - klusēt (2. konjugācija);
rašyti - rakstīt (3. konjugācija).

To tagadnes 3. personas formas ir tādas: skrenda, tyli un rašo. Pagātnes 3. personas formas ir šādas: skrido, tylėjo un rašė.

Tagadne

Tagadni atvasina no tagadnes 3. personas. Zemāk redzat tabulu ar agrāk minētajiem piemēriem (skristi, tylėti, rašyti):

Konjugācija Persona Tagadne
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos skrendu skrendi skrenda skrendame skrendate skrenda
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos tyliu tyli tyli tylime tylite tyli
3. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos rašau rašai rašo rašome rašote rašo

Pagātne

Pagātni atvasina no pagātnes 3. personas:

Konjugācija Persona Pagātne
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos skridau skridai skrido skridome skridote skrido
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos tylėjau tylėjai tylėjo tylėjome tylėjote tylėjo
3. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos rašiau rašei rašė rašėme rašėte rašė

Iteratīvā pagātne

Iteratīvo (daudzkārtīgās darbības) pagātni atvasina no nenoteiksmes, noņemot ti, bet pievienojot dav:

Konjugācija Persona Iteratīvā pagātne
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos skrisdavau skrisdavai skrisdavo skrisdavome skrisdavote skrisdavo
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos tylėdavau tylėdavai tylėdavo tylėdavome tylėdavote tylėdavo
3. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos rašydavau rašydavai rašydavo rašydavome rašydavote rašydavo

Nākotne

Nākotni atvasina no nenoteiksmes, noņemot ti, bet pievienojot s:

Konjugācija Persona Nākotne
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos skrisiu skrisi skris skrisime skrisite skris
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos tylėsiu tylėsi tylės tylėsime tylėsite tylės
3. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos rašysiu rašysi rašys rašysime rašysite rašys

Vēlējuma izteiksme

Šo izteiksmi atvasina no nenoteiksmes bez galotnes ti. Pievērsiet uzmanību, ka leišu valodā ir vēlējuma izteiksmes formas katrai personai (aš tylėčiau, tu tylėtum, jis tylėtų, utt), tikmēr latvieši izmanto tikai vienu (es, tu, viņš klusētu).

Konjugācija Persona Vēlējuma izteiksme
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos skrisčiau skristum skrisskristumėme skristumėte skris
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos tylėčiau tylėtum tylėtylėtumėme tylėtumėte tylė
3. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos rašyčiau rašytum rašyrašytumėme rašytumėte rašy

Pavēles izteiksme

Pavēles izteiksmi atvasina no nenoteiksmes bez galotnes ti, bet šīs izteiksmes trešo personu padara no tagadnes 3. personas. šajā izteiksmē arī ir dažas atšķirības no latviešu valodas: latviešu valodā gandrīz visas formas sakrīt ar attiecīgo tagadnes vai nākotnes formu (tu klusē - klusē!; mēs klusēsim - klusēsim!), tikmēr leišiem šeit ir savdabīgas formas ar formantu k. Trešajā personā tiek lietots formants te, tomēr līdzīgi lieto palīgvārdus tegu un lai: tegu jis skrenda!, lai jis skrenda! (lai viņš lido!).

Konjugācija Persona Pavēles izteiksme
1. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos skrisk teskrenda skriskime skriskite teskrenda
2. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos tylėk tetyli tylėkime tylėkite tetyli
3. aš tu jis, ji mes jūs jie, jos rašyk terašo rašykime rašykite terašo

Iteratīvā pagātne

Iteratīvā pagātne izpauž, ka kaut kāda darbība pagātnē ir notikusi bieži vai dažas reizes, bet pastāvīgi. Iteratīvās pagātnes vietā latvieši lieto vai nu parasto pagātni, vai darbības vārdu mēgt: Jis dirbdavo anglų kalbos mokytoju. viņš strādāja par angļu valodas skolotāju. Tą vasarą mes važinėdavome dviračiais. Tovasar mēs mēdzēm braukāt ar divriteņiem.

Darbības vārdu atgriezeniskās formas

Atgriezeniskās formas veido, attiecīgajām darbības vārdu formām pievienojot -s(i). Atgriezenisko darbības vārdu daudzskaitļa 1. un 2. personas galotnes visos laikos ir -mės un -tės, piem. tagadnē kalbamės, rašomės, kalbatės, girditės, nākotnē kalbėsitės utt. Ja darbības vārdam ir kāds priedēklis, tad -si- stājas saknes priekšā un locīšanu neietekmē: už-si-dirbu, pa-si-gird-o, ne-si-rašo u. c. Nākamajā tabulā ir konjugētas darbības vārdu kalbėti (runāt), stebėti (vērot), mokyti (mācīt) atgriezeniskās formas (kalbėtis - runāties, stebėtis - brīnīties, mokytis - mācīties).

  Persona 1. 2. 3.
Tagadne aš tu jis, ji mes jūs jie, jos kalb-uos[i] kalb-ies[i] kalb-as[i] kalb-amės kalb-atės kalb-as[i] steb-iuos[i] steb-ies[i] steb-is[i] steb-imės steb-itės steb-is[i] mok-aus[i] mok-ais[i] mok-os[i] mok-omės mok-otės mok-os[i]
Pagātne aš tu jis, ji mes jūs jie, jos kalbėj-aus[i] kalbėj-ais[i] kalbėj-os[i] kalbėj-omės kalbėj-otės kalbėj-os[i] stebėj-aus[i] stebėj-ais[i] stebėj-os[i] stebėj-omės stebėj-otės stebėj-os[i] mok-iaus[i] mok-eis[i] mok-ės[i] mok-ėmės mok-ėtės mok-ės[i]
Iteratīvā pagātne aš tu jis, ji mes jūs jie, jos kalbėdav-aus[i] kalbėdav-ais[i] kalbėdav-os[i] kalbėdav-omės kalbėdav-otės kalbėdav-os[i] stebėdav-aus[i] stebėdav-ais[i] stebėdav-os[i] stebėdav-omės stebėdav-otės stebėdav-os[i] mokydav-aus[i] mokydav-aus[i] mokydav-os[i] mokydav-omės mokydav-otės mokydav-os[i]
Nākotne aš tu jis, ji mes jūs jie, jos kalbės-iuos[i] kalbės-ies[i] kalbės-is kalbės-imės kalbės-itės kalbės-is stebės-iuos[i] stebės-ies[i] stebės-is stebės-imės stebės-itės stebės-is mokys-iuos[i] mokys-ies[i] mokys-is mokys-imės mokys-itės mokys-is
Vēlējuma izteiksme aš tu jis, ji mes jūs jie, jos kalbėčiau-s[i] kalbėtum-eis[i] kalbėtų-s[i] kalbėtu[mė]m-ės kalbėtu[mė]t-ės kalbėtų-s[i] stebėčiau-s[i] stebėtum-eis[i] stebėtų-s[i] stebėtu[mė]m-ės stebėtu[mė]t-ės stebėtų-s[i] mokyčiau-s[i] mokytum-eis[i] mokytų-s[i] mokytu[mė]m-ės mokytu[mė]t-ės mokytų-s[i]
Pavēles izteiksme aš tu jis, ji mes jūs jie, jos kalbėk-is te-si-kalba kalbėk-imės kalbėk-itės te-si-kalba stebėk-is te-si-stebi stebėk-imės stebėk-itės te-si-stebi mokyk-is te-si-moko mokyk-imės mokyk-itės te-si-moko
There are no comments for this lesson.